Moterys „vyriškose“ profesijose – paklausius aplinkinių, kelias svajonių link gali užsitęsti (2024)

Kompanijoje „Hella Lithuania“ elektronikos inžiniere dirbanti Vitalija Kuzmenkova artimųjų atkalbėta nestojo į trokštamą profesiją. Tik po 12 metų moteris grįžo ten, kur šaukė širdis ir pabaigė elektronikos inžinierės specialybę Kauno technikos kolegijoje (KTK). Merginų, kurių aplinka nepalaiko jų pasirinktos krypties, yra ir daugiau. Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytojas ir Inžinerijos licėjaus mokytojas Žilvinas Tarvydas sako, jog tėvai nelinkę finansuoti mergaičių augimo inžinerijos srityje.

O gal merginoms iš tiesų sunkiau studijuoti tiksliuosius mokslus? Ar skiriasi vyrų ir moterų intelektas? KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė Laura Daniusevičiūtė Brazaitė aiškina, jog „vyriškos“ ir „moteriškos“ studijos bei profesijos neegzistuoja, nes mūsų smegenys yra neuroplastiškos ir geba prisitaikyti.

Į svajonių studijas įstojo po 12 metų

Elektronikos inžinierė Vitalija Kuzmenkova po mokyklos norėjo studijuoti mechanikos inžineriją. Tačiau merginą atkalbėjo giminaičiai, kuriems ši specialybė siejosi su automobilių servisu. „Pildydama stojimų lapą palikau mechanikos inžineriją antroje vietoje, o pirmoje įrašiau ekonomiką. Tikėjausi, kad į pirmą neįstosiu ir taip pakliūsiu ten, kur iš tiesų noriu. Tačiau įstojau į pirmą vietą ir pabaigiau ekonomiką. Bėgant laikui supratau, kad finansai ne man, o inžinerija domino toliau. Kol grįžau prie savo svajonės, užtrukau 12 metų. Todėl dabar visus raginu – jeigu yra dvejonių, geriau rinkitės tai, ko iš tiesų norite. Jei pasirinksi įkalbėtas aplinkos, galiausiai vis tiek nebūsi laimingas“, – pasakoja V. Kuzmenkova.

Vitalija pripažįsta, jog kartais pačią aplankydavo abejonės ar pavyks, ar iš tiesų jai vieta vyrų dominuojamoje srityje.

„Labiau nerimavau ne dėl fizinių gebėjimų, o dėl mąstymo skirtumų. Moterys į viską žiūri daug sudėtingiau. Vyrai žiūri paprasčiau, todėl kartais greičiau išsprendžia problemą. Atrodo, kad sudėtingas mąstymas moterims yra kliūtis, tačiau dažnai tai yra ir privalumas. Mes galime pamatyti problemą kitu kampu, iš kitos pusės“, – sako moteris.

Pagaliau Vitalija dirba trokštamą darbą. Ji sako, kad puikiai pritapo ir nejaučia jokios diskriminacijos. Panašu, kad išsipildė moters svajonė, lydėjusi nuo pat vaikystės. „Labai mėgau žaisti su mašinėlėmis, tėčio prašydavau, kad pasiimtų su savimi į garažą ar automobilių varžybas. Pas močiutę išardydavau laikrodžius ir surinkdavau atgal. Nuo vaikystės visa tai buvo įdomu, bet sąlygos nebuvo visiškai tinkamos tiems pomėgiams plėtotis. Mokykla irgi šiek tiek atitolino. Ir dabar patinka automobilį pakrapštyti, sulituoti ką nors“, – pasakoja elektronikos inžinierė.

Gabumai yra, o palaikymo trūksta

Žilvinas Tarvydas KTU Inžinerijos licėjuje veda dronų konstravimo būrelį. Jis pastebi, kad tokia veikla susidomėjusios mergaitės būna labai gabios, tačiau tėvai ne visada nori investuoti į jų tobulėjimą inžinerinėje srityje.

„Jaučiu, kad dėl mergaičių įsitraukimo į inžinerines veiklas daugiau stereotipų ateina iš šeimų. Paprasčiausias pavyzdys – kuomet berniukas pradeda lankyti būrelį, tėvai dažniausiai iš karto nuperka visą reikalingą įrangą, labai skatina tobulėti, o mergaičių tėvai neskuba investuoti. Regis galvoja, kad nepatiks, nusibos, todėl per daug nemotyvuoja“.

Šiuo metu dronų būrelio nebelanko nei viena mergaitė. „Turėjome dvi merginas, kurios treniravosi. Bet jautėsi, kad tėvai nežiūri į mergaičių užsiėmimą rimtai. Tekdavo skolinti pultą ir kitas priemones. Galiausiai mergaitės pasidavė, nors buvo pasiekę jau nemažai. Labai apmaudu, nes prarandame daug gabių ateities profesionalių, kurios savo išradimais galėtų smarkiai patobulinti kiekvieno iš mūsų gyvenimus.“, – sako Ž. Tarvydas.

Be dronų būrelio jis taip pat veda inžinerijos ir robotikos klases. Mokytojo teigimu, mergaitės būna daug labiau susidomėjusios dėstoma medžiaga. „Berniukai pradeda drąsiau, bet robotikos projektus iki galo užbaigia ir tobuliausiai atlieka mergaitės. Net ir litavimas galiausiai geriau sekasi mergaitėms, negu berniukams. Ne veltui daugėja moterų vyrų dominuojamose srityse. Smagu stebėti, kaip puikiai į 100 proc. buvusią vyrišką FPV (angl. first person view) dronų bendruomenę, atėjo FPV pilotė Vitarė. Drąsiai visų klausinėjo, mokėsi, o šiuo metu yra viena greičiausių Lietuvos dronų piločių. Neseniai kartu su Lietuvos rinktine Italijoje užėmė antrąją vietą moterų lygoje. Tiesiog reikia drąsos ir užsispyrimo ir pasaulis bus tau po kojomis!“, – drąsina merginas Ž. Tarvydas.

Jis pabrėžia, kad nors tokiose srityse kaip elektronikos inžinerija kol kas dominuoja vyrai, moterims darbą gauti net lengviau. „Laikai jau smarkiai pasikeitė. Darbo rinkoje ne tik neliko stereotipų, bet dėl moterų inžinierių trūkumo (siekiant išlaikyti pusiausvyrą kompanijose) šiuo metu moterims profesionalėms lengviau gauti inžinerines pozicijas, negu vyrams“.

Ar vyrų ir moterų intelektas – skirtingas?

Vyrauja nuomonė, kad tiksliuosiuose moksluose berniukai yra pranašesni už mergaites. Veikiausiai tai tėvus ir skatina vangiai palaikyti mergaites tokiose srityse kaip elektronikos inžinerija ar robotika. Tačiau Kauno technologijos universiteto docentė Laura Danisevičiūtė Brazaitė sako, kad intelektas labiau priklauso ne nuo lyties, o nuo to, kokioje aplinkoje žmogus augo.

„Moterų ir vyrų smegenys skiriasi anatomiškai. Moterų smegenyse už kalbą atsakingi centrai yra abiejose smegenų pusėse, o vyrų – tik viename kairiajame pusrutulyje. Tai paaiškina, kodėl vyrai dažniau tyli, o moterys dažniau šneka. Kitas skirtumas –hipokampas moterų smegenyse (smegenų dalis iš principo atsakinga už atmintį) turi didesnį nervinių jungčių tankį. Dėl šios priežasties moterys greičiau įsisavina jutiminę ir emocinę informaciją. Vyrų smegenyse informacija dažniausiai apdorojama kai naudojama pilkoji medžiaga, todėl vyrai daugiau orientuojasi į faktus ir veiksmus. O moterų smegenys daugiau apdoroja informaciją per baltąją medžiagą, kuri yra susijusi su informacijos perdavimu tarp skirtingų smegenų pusrutulių. Tai padeda moterims geriau samprotauti, suprasti emocijas. Be struktūrinių skirtumų yra ir cheminiai, kuriuos lemia hormonai. Kuo daugiau moteriškų hormonų, tuo sunkiau susidoroti su stresu, didesnis emocinis jautrumas. Tuo metu vyriški hormonai, kaip testosteronas, kelia poreikį rizikuoti, norą laimėti, būti pirmam“, – vyrų ir moterų smegenų skirtumus vardina L. Daniusevičiūtė Brazaitė.

Nors biologiškai esame skirtingi, šie skirtumai žmogaus intelekto neapsprendžia. „Reikia nepamiršti, kad galvos smegenys yra neuroplastiškos. Jos geba prisitaikyti prie esamos aplinkos ir keistis. Todėl jeigu mergaitė augs aplinkoje, kurioje darbai nebus skirstomi į vyriškus ir moteriškus, tėtis ją vesis su savimi į garažą, pasakos apie automobilius – tai ji ir turės įgūdžių šioje srityje. Ir atvirkščiai, jei berniukas auga moteriškoje kompanijoje, jis nei velnio apie tuos automobilius nesupras. Viename tyrime dalyvavo žmonės iš 86 šalių. Jame buvo bandoma atsakyti į tą patį klausimą – ar tikrai vyrai ir moterys turi skirtingą intelektą. Paaiškėjo, kad iš tiesų daugiau įtakos intelektui, sugebėjimams turi ne lytis, o socialiniai veiksniai. Aplinka lemia apie 60–80 proc.“, – aiškina pašnekovė.

Žinutė tėvams: leiskite vaikams atrasti save

Docentė atkreipia dėmesį, kad aplinkos lūkesčiai berniukams ir mergaitėms yra skirtingi. Tradiciškai manoma, kad mergaitės turi būti švelnios, empatiškos ir tapti gydytojomis, pedagogėmis bei kitų socialinių ar medicininių sričių atstovėmis. Jei tėvai ir visuomenė sukuria lūkestį, jaunas žmogus gali jam lengvai pasiduoti. Todėl svarbu neprimesti vaikui savo nuomonės, o palydėti jį savo svajonių link.

„Vietoje tokių lūkesčių tėvai turėtų padėti jaunam žmogui pažinti save, leisti išbandyti viską, kas jam įdomu. Tik taip jis supras, kas jam sekasi. Kai žmogus įgauna skirtingos patirties, jis augina savo intuiciją. Kuo įvairesnės patirtys, tuo tankesnė nervinių jungčių tinklainė galvoje. Vadinasi, žmogus turi aštrų protą. Galvos smegenims nėra nieko blogiau už rutininę veiklą. Rutina reikalinga, kad kūnas ir smegenys pailsėtų. Bet jei norime būti kūrybiški, aštraus proto, turime turėti situacijų įvairovę. Tai galioja tiek vaikams, tiek suaugusiems. Todėl išbandyti save verta kuo įvairesnėse srityse“, – sako L. Danisevičiūtė Brazaitė.

Elektronikos inžinierė V. Kuzmenkova antrina, kad tėvai neturėtų spręsti už vaiką, ko jis nori. „Dėl tėvų noro nukreipti vaiką jiems patinkančia linkme jis užtruks ilgiau ieškodamas savęs. Todėl reikia leisti į tuos būrelius, kurie jam patinka. Vaikas tikrai netaps blogesnis, jei darys tai, kas jam įdomu“.

O dronų būrelio vadovas Ž. Tarvydas džiaugiasi, kad situacija šioje srityje iš lėto keičiasi į gerą. „Mergaitėms reikia daugiau palaikymo. Tėvai bando eiti jau „išmintais takais“, o ir TikTok'as mergaitėms nebepadeda surasti savyje drąsos pamėginti kitas specialybes. Labai retai kada išvysime influencerę, kuri užsiima inžineriniais projektais. Tačiau jų vis daugėja. Tad manau, kad ateityje šis barjeras bus pramuštas. Reikia mažiau galvoti ką kiti pagalvos ar pasakys.“, – skatina Ž. Tarvydas.

Skaitykite daugiau: lrytas.lt

Moterys „vyriškose“ profesijose – paklausius aplinkinių, kelias svajonių link gali užsitęsti (2024)

References

Top Articles
Latest Posts
Article information

Author: Tuan Roob DDS

Last Updated:

Views: 5813

Rating: 4.1 / 5 (62 voted)

Reviews: 85% of readers found this page helpful

Author information

Name: Tuan Roob DDS

Birthday: 1999-11-20

Address: Suite 592 642 Pfannerstill Island, South Keila, LA 74970-3076

Phone: +9617721773649

Job: Marketing Producer

Hobby: Skydiving, Flag Football, Knitting, Running, Lego building, Hunting, Juggling

Introduction: My name is Tuan Roob DDS, I am a friendly, good, energetic, faithful, fantastic, gentle, enchanting person who loves writing and wants to share my knowledge and understanding with you.